2 dalis-tęsinys. Kodėl išeinu iš darbo? Nutylėtos priežastys...

Per metus pakalbiname galybę žmonių, norinčių keisti darbą. "Atranka360" personalo projektų vadovės susistemino tipines situacijas, kurios skatina darbuotojus ieškoti EXIT. Apie tai mažai garsiai kalbančių, o dalis ir nenumanančių. Norint išlaikyti sveikus darbuotojų kaitos rodiklius įmonėje, darbdaviams šias situacijas ypač svarbu laiku identifikuoti ir šalinti, o darbuotojams įsivertinti ar sprendimas palikti įmonę yra racionalus ir nepaveiktas emocijų.

• Kai pasigendama lygybės ir teisybės

Dažnai įmonėse žmonės dirba tą patį darbą, tik sąlygas jie turi ne vienodas. Ir tikrai būna, jog vieni darbuotojai sukuria papildomas vertes, taip nusipelnydami kažko išskirtinio. Bėda ta - jog tai nėra pakankamai iškomunikuojama darbuotojams. Toks interpretacijų vakuumas yra puiki terpė ,,veistis’’ bendradarbių interpretacijoms. Kitaip sakant, gėrybių ,,aruodas’’ užsidengia paslapčių skraiste. Kai nebežinoma už kokius rezultatus ar pasiekimus yra atlyginama, pamažu atsiranda nusivylimas ir ieškoma teisingos aplinkos.

• Kaip diena taip naujiena

Šioje vietoje tinka anekdotas: vadovas liepia atlikti užduotis, tris kartus kardinaliai keičia reikalavimus, ir taip visada, tad darbuotojas pradeda vykdyti užduotis tik po kelių pakartojimų, nes žino, jog pirmosios užduoties įgyvendinimo sąlygos bus pakeistos. Kai kas prisitaiko prie tokio chaotiško valdymo stiliaus - tačiau nuoseklesnio mąstymo žmonėms tai kelia diskomfortą ir abejones, dėl darbų įgyvendinimo pradžios. Tokių poreikių darbuotojai pradeda ieškotis struktūruotos ir aiškios darbinės aplinkos.

• Sąmoninga "diržų susiveržimo" filosofija

Tikriausiai esame girdėję tokią situaciją: "susiveržiame" diržus, suglaudžiame pečius, dar truputį pakentėkime ir viskas bus gerai...’’. Tačiau dažnai ,,truputį’’ tęsiasi ne vienerius metus, nes taip sąmoningai bandoma taupyti kitų darbo ir tikėjimo sąskaita. Atsipeikėję ir suvokę tiesą žmonės, labai nusivilia ir tuomet jų jau nesulaikysi…

• Kai vieni dirba , o kiti imituoja darbą

Esmė – kai kažkas per greitai nei įprasta pakyla karjeros laiptais, gauna išskirtinį dėmesį iš sprendimus priimančių asmenų, turi platesnį galimybių bei pasirinkimų lauką, jam suteikiama išskirtinė galimybė “klysti” virš normos. Akivaizdžiai matydami tokią neteisybę, ,,ištikimieji’’ darbuotojai pradeda dairytis išėjimo arba tampa ne tokie "ištikimi’’.

• Klysti įmonėje – tabu 

Viso to pasekmė - žmonės slapta sprendžia arba dangsto problemines situacijas, atskirai arba iš viso nepriima savalaikių nestandartinių sprendimų, kurie tuo metu lyg oras reikalingi įmonei. Tokią ,,užslaptintą’’ įmonės kultūrą pirmiausiai palieka atviri, drąsūs ir iniciatyvūs darbuotojai.

• Naujas ,,šeimininkas’’ – nauja melodija’’

Atėjęs naujas vadovas - turi savitą darbo stilių ir viziją. Žinoma, stiprūs žmonės nori greitų ir matomų rezultatų. Dėl šios priežasties lazda gali būti perlenkta. Per greitos pertvarkos ir, žmonių akimis, neteisingos revoliucijos , darbuotojus įveda į nesaugumo būseną. Tai skatina ieškotis alternatyvios darbo vietos: jeigu ką – bus kur išeiti.

• ,,Pabėgimas” nuo "blogo" darbo

Tikriausiai visi esame turėję kolegų, kurie išeina iš darbo įvardindami sveikatos problemas, pasikeitusią šeimyninę situaciją ir pan. - tai yra socialiai priimtinus atsakymus. Bet daugeliu atveju žmonės tiesiog bėga nuo "diskomfortinės" situacijos, kurią gali sukelti įvairios priežastys: viena iš jų - tiesiog netinka darbo specifika, tempas žmogaus temperamentui, vertybėms ir pan. Toks žmogus jaučiasi lyg ,,balta varna’’, o kartais ir visišku nevykėliu... Nors iš tiesų , kitoje aplinkoje jis tiesiog sužydėtų!

• Išimtinai ,,juodi’’akiniai

Pastebimi tik tie dalykai, kurie nepadaryti ar padaryti įveliant klaidų. O kokybiškas ir nuoširdus darbas, viršvalandžiai , suprantami kaip savaime suprantami. Žinoma, ilgainiui žmonės praranda iki tol turėtą savivertę ir malonių įvertinimo akimirkų pradeda ieškoti kitur.

• Sistema sukurta, projektas įgyvendintas – ,,Tu man per brangus”

Garsiai neįvardinama situacija, kuomet darbuotojas priverstas ieškotis kito darbo, nes pradeda jausti per didelį spaudimą, kabinėjimąsi prie nereikšmingų dalykų ar sąmoningą ignoravimą. Tam tikrame įmonės raidos etape, darbuotojas suvaidino ženklią ir naudingą rolę, bet staiga, jo kompetencijos įmonei tampa per brangios. Pvz. įmonės augimo fazėje, numatytą misiją darbuotojas įmonėje atliko, iškeltus plėtros tikslus įgyvendino; arba krizės metu vadovas puikiai suvaldė situaciją, suefektyvino procesus ir traukinys jau važiuoja. Kai sistema veikia, kai misija atlikta – stiprių vadovo kompetencijų darbdaviui/akcininkui nebereikia - jis pradeda ieškotis “pigesnio” varianto.

Norint komandoje išsaugoti tuos darbuotojus, kuriuos tikrai norisi išsaugoti, reikia būti atidiems tam, kas vyksta organizacijos viduje ir laiku pastebėti simptomus, skaityti ,,tarp eilučių’’.

Laukite naujų įžvalgų apie tai, kodėl darbdaviai nori “atsisveikinti” su darbuotojais. Apie tai garsiai nekalbama…

Patiko ką užrašėme? Pasidalink!

Įžvalgomis dalinasi Gintė Žilinskienė