Ko HR galėtų pasimokyti iš Punk Rock‘o?

 Dažnai HR (human resources) skyrius sulaukia skirtingų vertinimų. Vieni šį skyrių laiko procedūrų ir taisyklių įgyvendintojais, kitiems – tai oazė, skirta pasiguosti dėl erzinančio kolegos ar vadovo. Pažangesnėse įmonėse HR skyrius jau keletą metų kyla iki strateginio partnerio, peraugančio į pokyčių suvaldytojo rolę.

Visų HR priemonių tikslas - efektyviausias žmogiškojo potencialo panaudojimas ir įtraukimas į įmonės veiklą. Tačiau per atrankos pokalbius kalbantis su kandidatais iš įvairiausių įmonių, girdime labai prieštaringus žmonių vertinimus apie HR įrankius. Ar tai kas labai metodiška ir procedūriška, bet be dvasios ir jausmo, atlieps į šiuos, iš principo teisingus, tikslus?

Pabandėme netradiciškai pažiūrėti į šią problemą ir sugretinti pankroką su HR specialisto darbu. Juk pankrokas – tai ryškiausiai neblėstanti ekspresijos forma: tai jausmai, tai gyvenimas čia ir dabar! Ką gi HR skyrius galėtų pasiskolinti iš jo?

Metiniai pokalbiai, o gal nuolatinis grįžtamasis ryšys? Kaip bebūtų – HR skyrius, tai žmonių skyrius – vadinasi jis turėtų būti “arčiausiai” žmonių, o ne tik formaliai įgyvendinti personalo valdymo įrankius bei metodikas. Turima omenyje, pvz. metinius vertinamuosius/ugdomuosius pokalbius – kurie gali maskuoti papildomų užduočių užkrovimą po potekste „na, tau reikia tobulinti tokią ir anokią kompetenciją dėl to papildomai apsiimki atlikti šį projektą“. Dažnai tokie vienkartiniai metiniai pokalbiai kelia stresą ir demotyvuoja darbuotoją, nors jų tikslas iš principo teisingas. Įdomu, ar Rolling Stone‘ai būtų pelnę tokią šlovę, jei Mikas Džageris tik vieną kartą per metus atsisuktų į savo gitaristą Keitą Ričardsą ir sakytų „Klausyk, Keitai, mums reikėtų išsamiai pagvildenti tavo kaip gitaristo elgseną, susėdam ir sudėliojam kompetencinius įverčius balais bei parengiam tobulėjimo planą“. Labai įdomu, ką Keitas atsakytų?

Atrankos pokalbis ar griežtai struktūruotas interviu? Pankrokas simbolizuoja laisvę, status quo kvestionavimą. Gal ir mes, HR specialistai, galime drąsiau išeiti iš ,,rėmų’’, atsižvelgiant į kiekvieną iškilusią unikalią situaciją. Pvz. : atrenkant kandidatą į kokią nors poziciją, nesivadovaukime klasikiniu struktūruotu interviu ir kiekvieną sykį nekruptelkime dėl „ne į temą“ atsakyto klausimo. Mat tas „ne į temą“ atsakymas tik parodo kandidato unikalumą. Nebūkime sukaustytais tardytojo veidais, o tiesiog leiskime sau natūraliai pakalbėti, “pajusti” pašnekovą, jo mintis, jausmus ir siekius, o ne bandykime “prigauti” meluojant. Prisiminkime, jei mes gaudysime – visada atsiras kas bėga.

HR priemonių “copy paste” ar aistringa vizija? Didžioji dauguma pankrokinių grupių gitaristų nelankė jokių muzikos mokyklų, tiesiog su užsidegimu 24/7 brazdino gitarą savo garažėlyje. Literatūros „pankrokistas“ M. Twain pasakytų „jie neleido, kad mokyklos, trukdytų jų išsilavinimui“. Taip ir HR specialistai galime laisviau reikštis versle per eksperimentinę prizmę – kurkime savo žmonėms ir aplinkai unikaliai priderinamas „garažines“ HR priemones. Veikla pulsuojanti iš vidaus, tampa energetiniu užtaisu, uždega žmones vertybiškai ir garantuoja efektyvesnę HR skyriaus veiklą.

HR pirmiausia atsakingas už užkulisinę įtaką žmonėms, kurie siekia galutinių įmonės rezultatų. Smagu, kai tie užkulisiai vietoj išskirtinai sterilios procedūrinės aplinkos, turi nors šiek tiek garažinio pankrokiškumo ;) O ar Jūs savo komandoje turite „skiauterėtąjį“, kuris savo aistringais rokiniais pragrojimais įneša naujų ir naudingų spalvų į rutininio orkestro simfonijas?

Patiko ką užrašėme? Pasidalink!

Įžvalgomis dalinasi Julija Stankevičiūtė