Lūkesčiai vs. realybė - klausimų kandidatams "paruoštukas"

2020 Rugsėjo 21

Ar esate buvęs (-usi) tokioje situacijoje, kad skaitant darbo pasiūlymą ir dalyvaujant darbo pokalbyje apie būsimą poziciją susikuriate vienokią viziją, o įsidarbinus ir pradėjus dirbti po truputį  pradeda aiškėti, kad įsivaizdavimas smarkiai prasilenkia su realybe? O gal nutiko taip, kad išgirdęs (-usi): “Ar turite klausimų?” “pasimetėte” ir nežinojote, ko paklausti?

Kad taip neatsitiktų arba atsitiktų kuo rečiau, kandidatai turėtų nebijoti daugiau klausti. Dalinamės ne tik klausimų “paruoštuku”, bet ir situacijomis “o kas jeigu” tam, kad jaustumėtės užtikrinti ir drąsiai galėtumėte užduoti klausimus.

Mūsų naujoji kolegė, kuri dar visai neseniai buvo tikrai dažnas svečias darbo pokalbiuose, Agnė Čypaitė, puikiai žino, ką reiškia jaudulys ir neužtikrintumas, kai išgirsti: “Ar turite klausimų?". Tam, kad nesipasimetumėte tarp įsivaizduojamų lūkesčių ir laukiamos realybės, Agnė kalbino karjeros projektų ir personalo atrankų vadovę Eglę Baranauskienę.  

Rekomenduojame išgrynintus ir patikrintus klausimus darbdaviui pokalbio metu:

  • Sužinoti kiek truks Jūsų kandidatūros svarstymo laikotarpis bei kada numatoma darbo pradžia?

Ieškant darbo kartais tenka rinktis – priimti pasiūlymą ir įsidarbinti jau rytoj, ar atsisakyti ir laukti patrauklesnio darbdavio sprendimo dar kelias savaites. Kad būtų lengviau apsispręsti, naudinga žinoti kiek laiko truks atrankos procesas – keli susitikimai su darbdaviu numatyti, kiek laiko jie planuoja svarstyti kandidatūras ir pan.

Jei planuojate prieš pradėdami naują darbą dar savaitėlę - kitą paatostogauti, reikėtų aptarti su būsimu darbdaviu pirmos darbo dienos datą. Juk gali būti ir taip, kad naujo darbuotojo jiems reikia “čia ir dabar”, tad kažkuriam iš Jūsų teks keisti planus. Kuo anksčiau sužinosite darbdavio lūkesčius, tuo lengviau bus prisitaikyti.

  • Pasidomėti, kokiu būdu ir kiek laiko vyks apmokymas, supažindinantis su darbo specifika ir kas už jį bus atsakingas?

Net jei esate savo srities profesionalas, kiekvienoje įmonėje yra “sava tvarka” – nuo griežtų vidaus taisyklių iki nerašytų, iš lūpų į lūpas perduodamų. Natūralu, kad naujas darbuotojas bus apmokytas. Kas turėtų būti svarbu Jums – kiek laiko tie mokymai truks - pusę dienos, savaitę, mėnesį? Ir kas tai darys – tiesioginis vadovas, paskirtas kolega, ar visas kolektyvas kartu? Kodėl tai svarbu – darbdavys tikisi, kad po apmokymų jau dirbsite daugiau mažiau pilnu pajėgumu. Jei žinote, kad apmokymams bus skirta savaitė, pasiruoškite, kad po šio periodo Jūsų pastangos jau bus vertinamos griežčiau. Jei bus paskirtas konkretus žmogus, atsakingas už Jūsų apmokymą, žinosite konkrečiai į ką kreiptis su savo klausimais. Tai daug efektyviau nei ieškoti draugiško žvilgsnio tarp visų užsiėmusių kolegų.

  • Susipažinti su savo tiesioginiu vadovu, o esant galimybei ir kolektyvu.

Yra toks posakis – “keičia ne darbą, o vadovą”. Dažnos darbo keitimo priežastys – nepatiko atmosfera darbe, kolektyvas, su vadovu nesutapo nuomonės ar panašiai. Tad kodėl nepasitikrinti šių svarbių aspektų prieš įsidarbinant – ar patinka kolektyvas, ar su tiesioginiu vadovu randate bendrą kalbą. Santykiai yra kuriami, tačiau ir pirmas susitikimas gali daug atskleisti ir leisti įsivaizduoti darbą kartu.

  • Tiksliai išsiaiškinti, kokio pobūdžio užduotis turėsite atlikti bandomuoju laikotarpiu ir po jo? Kokie keliami šiai pozicijai tikslai ir kokiu būdu įmonė tai matuoja?

Dažnai darbdaviai žada atlyginimo didėjimą ir karjeros galimybes “atsižvelgiant į rezultatus”. Svarbu pasitikslinti kokie konkrečiai rezultatai įrodys Jūsų kompetencijas ir kaip jie bus matuojami. Kad netektų susidurti su situacija, kai Jums atrodo, kad gerus rezultatus jau pademonstravote, o darbdavys savo susitarimo dalies nevykdo. Konkretus susitarimas leis ir Jums geriau įsivertinti savo galimybes ir pamatuoti augimą bei atnešamą įmonei naudą.

  • Pasidomėti su kokiais sunkumais susidurdavo šioje pozicijoje anksčiau dirbę žmonės?

Jeigu darbdavys į tokį klausimą atsakys, pavyzdžiui, kad ankstesniems specialistams buvo sunku susidoroti su stresu ir tinkamai suvaldyti kritines situacijas – Jūs jau galite numatyti, kad darbe teks išgyventi nemažai įtampos. Verta apmąstyti savo pasirengimą tokiems iššūkiams.

Kad ir ką atsakys darbdavys, tai Jums suteiks gilesnes įžvalgas apie pačią poziciją ir netgi vadovų lūkesčius Jums.

  • Įsitikinti, ar aiškiai suprantate savo atlygio dydį ir už kokius pasiektus rezultatus galite tikėtis pokyčio.

Kai atlyginimas fiksuotas, svarbu paklausti kokiomis sąlygomis jis kistų – pavyzdžiui, ar valstybei didinant minimalią alga, Jūsų atlyginimas, nors ir didesnis už minimalų, bus peržiūrimas? Jeigu ne, po kelių tokių MMA pakėlimų atsidursite situacijoje, kai Jūsų atlyginimas vos keliais eurais skirsis nuo minimalaus, arba nesiskirs visai. Nors Jūsų darbe niekas ir nesikeis, paslaugoms ir prekėms brangstant toks atlyginimas pradės rodytis nebemotyvuojantis ir neteisingas. Kadangi MMA paskutiniu metu kilo maždaug kartą per metus, verta būtų apie tai pagalvoti.

Kai atlygio skaičiavimui naudojama kažkokia motyvacinė sistema (mokami priedai, premijos ar suteikiama kitokia nauda už įvykdytus tikslus ar pan.), svarbu įsitikinti, kad suprantate ir žinote visas sąlygas. “Mokame 20% nuo pardavimų“ skamba kiek kitaip, nei „mokame 20% nuo pardavimų tik naujai atvestiems klientams, atminusavus visas išlaidas, kurias įmonė patyrė realizuodama tuos užsakymus. Taip pat šis priedas padalinamas visiems skyriaus darbuotojams“.

  • Pasiteirauti, kokias darbo priemones ir galimas nefinansines naudas suteikia organizacija.

Jeigu darbe reikia naudotis telefonu, kompiuteriu, vilkėti specialią aprangą ar avalynę, kartais kažkur nuvažiuoti ir pan., svarbu sužinoti ar bus suteikiamos priemonės. Jei reikės naudotis savo įranga ar automobiliu – ar išlaidos bus kompensuojamos ir kokiu būdu?

Galbūt Jums siūlomas atlyginimas yra mažesnis nei norėtumėte, tačiau įmonė suteikia kompensaciją sporto klubui, apmoka mokslus universitete ar pasirinktus kursus, galite nemokai naudotis darbovietės automobiliu, naudotis nuolaidomis prekėms ar paslaugoms, kurias teikia įmonė ir pan. Žinant visą informaciją, galite įvertinti pilną naudą sau, nors ji ir nėra tiesioginė.

  • Išsiaiškinti ar galimos karjeros perspektyvos?

Planuojate įsidarbinti įmonėje ne dėl labai patinkančių pareigų, o dėl perspektyvos toje pačioje įmonėje ilgainiui užimti kitas, labiau trokštamas pareigas? Nebijokite paklausti ar yra karjeros perspektyvų. Geriau sužinoti iškart, nei po kelių metų ne itin patinkančio darbo, kad kilti karjeros laiptais galimybių nėra.

  • Pasiteirauti koks žmogus lengvai pritaptų prie dabartinio kolektyvo, o kokiam būtų sunku įsilieti?

Iš atsakymo į šį klausimą sužinosite kokie Jus sups bendradarbiai. Pavyzdžiui – jei puikiai įsilietų „lankstus“ žmogus, greičiausiai kolektyve daug skirtingų asmenybių, arba darbe vyksta daug pokyčių, prie kurių reikia gebėti greitai prisiderinti.

Jei sunkiai pritaptų „žmogus, nesuprantantis sarkazmo“, galite tikėtis juokauti ir netgi pašiepti vieni kitus mėgstančių kolegų.

 

Apgalvokite klausimus, kurie Jums aktualūs, dar prieš eidami į poklabį. Taip bus mažesnė tikimybė pokalbio metu juos pamiršti iš jaudulio ar tiesiog naujai informacijai užliejus mintis.

Būkite užtikrinti savimi ir nebijokite klausti!

 

 

 

 

Patiko, ką užrašėme? Pasidalink!

Eglė Baranauskienė

Eglė Baranauskienė

Mano LinkedIn paskyra

Skaitykite daugiau

Atranka360 socialiniuose tinkluose: