Prieš metus buvome sotūs, o kai kurie ir persisotinę kolegiško bendravimo, tad pabuvimas namie vienam ar su draugais, šeima buvo vertinami labiau nei išskirtiniai įmonės teambuilding‘ai. Šiuo klausimu skepticizmas buvo jaučiamas pakankamai dažnai. Tačiau, kaip žinia, kai kažko netenki, pradedi labiau vertinti. Ar tikrai?
Šį kartą - kitokio formato įžvalgos. Blogo įraše mintimis dalinasi patys darbuotojai, kurie dalyvauja arba organizuoja teambuilding‘us. Pasistengėme pristatyti šią motyvavimo priemonę iš skirtingų perspektyvų.
Reikia ar nereikia daryti įmonėje teambuilding‘us?
Ką apie tai mano apklaustieji darbuotojai?
- Praktikų turėjau skirtingų: nuo susitikimo su komanda neformalioje aplinkoje, atšvęsti sėkmingą sandėrį, iki labai didelių renginių, kurie skirti puoselėti įmonės kultūrą ir yra labai svarbūs diegiant organizacines vertybes.
- Čia labiau priklauso, kiek tų renginių esi matęs, jei tau tai - pirmieji renginiai, manau, motyvuoja, patenki į kažkokį kitokį pasaulį.
- Tai tikrai svarbu, nes pamatome žmones kitomis spalvomis, ne tik darbinėje aplinkoje.
- Kai kurie žmonės be tokių renginių apskritai niekur neina (todėl teambuilding‘as jiems tampa metų įvykiu).
- Buvo wow, efektyvu. Rezultatas jausdavosi: pagerėdavo komunikacija, idėjų dalinimasis, bendrų vizijų ir strategijos suvokimas.
- Tai didžiulis malonumas pažinti kolegas kitokioje aplinkoje. Ilgiau pabendravus neformaliai žmonės atsiskleidžia, būna labiau linkę vėliau dirbti drauge, padėti vieni kitiems.
Reziumė. Iš esmės, visi apklaustieji sutinka, jog tokie renginiai įmonėje yra reikalingi. Tačiau tuo pačiu (žr. žemiau) apklaustieji įvardina ir reikšmingas sąlygas, aplinkybes, kurios susibūrimą su kolegomis gali padaryti įsimintiną ir naudingą, arba priešingai - labai nevykusiu.
Kas, iš principo, gali sugadinti gerą idėją?
Dalyvauti laisva valia ar prievarta?
- Kiek man yra tekę pačiam dalyvauti - tai prievolė.
- Kalėdiniuose renginiuose buvome verčiami dalyvauti. Tai nebuvo geras motyvatorius.
- Savaitgalis – pats netinkamiausias metas, tai laikas asmeniniam gyvenimui.
- Sunku išvykti į kitą miestą ir likti nakvoti. Namuose lieka pavyduliaujanti antroji pusė ir maži vaikai. Nedalyvauti negali, išvažiuoti taip pat suku...
- Darbuotojų grupelės, nutolusios vienos nuo kitų, atrodo turėtų norėti susipažinti, pasidalinti patirtimi ir tt., tačiau apie 20 % dalyvaujančių to nori, kitiems poreikio nėra.
Reziumė. Labai svarbu, jog įmonės renginiai vyktų darbo laiko metu. Taip pat reikia aiškių argumentų, kodėl yra organizuojami tokie renginiai? Žmonės turi matyti prasmę ir žinoma turėti gerąją patirtį, jog norėtų dalyvauti ir sekantį kartą. O jei yra poreikis nakvynei, matyt, reikia pagalvoti apie renginius, kuriuose dalyvauti galėtų ir antrosios pusės.
Teisinga komunikacija darbuotojams ir renginių formato keitimas.
- Pinigų švaistymas, tai perteklinė maisto ir gėrimų pasiūla, juk ne pavalgyti ir prisigerti atvažiavom, o atsigauti psichologiškai ir fiziškai.
- Pinigine prasme gal tokie labiausiai nenaudingi, visokie pompastiniai renginiai - jie faina, smagu, bet mažiausiai buildingo ir daugiausia kaštų.
- Girdėjau, kad Skandinavijoje didelės įmonės visiškai atsisako teambuilding‘ų, bendrų švenčių ir susibūrimų, nes tai daugeliui kelia tik diskomfortą, einama link to, kad geriau pridėti kažkokią dalį prie DU.
- Dirbau tarptautinėse kompanijose ir ne tik , bet didelėse įmonėse ir su teambuilding‘u buvo taip: kuo darbuotojo DU mažesnis, tuo mažiau jį motyvavo renginiai ir sulaukdavome komentarų, tokių kaip: „kam to reikia, geriau prie DU pridėtų". Paskaičiuokim: įmonė, kurioje dirba apie 1000 darbuotojų, organizuoja renginį, kuris kainuoja apie 30 000 eur. Jame standartiškai dalyvauja koks trečdalis ar net mažiau dalyvių. Renginys puikus. Dalyviai motyvuoti ir patenkinti. O jei tą pačią sumą paskirstyti visiems darbuotojams prie DU + 30 eur. – motyvacija maža. Tokia pati situacija ir su Kalėdinėmis dovanomis - užsakinėjome termo puodelius – įmonei tai kainavo apie 10000 eur. Jei padalintume šią sumą kiekvienam, tai prie DU - 10 eur. Turiu kitą pvz. – vidutinė įmonė, nedaro jokių teambuilding‘ų, Kalėdų renginių ar gimtadieninių dovanų – visiems darbuotojams kartą metuose nuperkami bilietai į kokią nors savaitės trukmės poilsinę kelionę. (Dviem pamainom važiuoja visi). Darbuotojas gali pasiimti antrąją pusę (prisimoka).
Reziumė. Matyt, kiekvienas renginys turi leisti darbuotojui išsinešti teigiamas emocijas, naujas patirtis ir naudą. Jei to nepavyksta sukurti, net prabangiausias renginys gali sudaryti įspūdį, jog be reikalo yra švaistomi įmonės pinigai ir geriau jau būtų pridedama prie DU. Taip pat labai svarbu įvertinti, kokie kaštai yra skiriami renginiui. Ir jei padalinus vienam darbuotojui gauname ženklią sumą, gal verta retkarčiais pakeisti formatą ir leisti nuspręsti patiems darbuotojams: nori jie teambuilding‘o ar metinės premijos.
Didelius renginius būtina gerai organizuoti.
- Daugumai patikdavo skyriais. Kai įmonėje daug žmonių, gaunasi jau balaganas.
- Iš esmės, tai svarbu, kaip vyksta organizavimas – mažiems susibūrimams tinka viskas, o dideliems renginiams, būtinas moderatorius, nes kitu atveju masinis išgėrimas ir visiškas chaosas.
Reziumė. Tiek dideli tiek maži renginiai turi būti gerai organizuojami, kad žmonės jaustųsi saugiai ir jaukiai. Didelei korporacijai kartais verta renginius organizuoti ir labiau mažesnėmis grupėmis – regionais, komandomis.
Visi lygūs ar yra ir „lygesnių“?
- Jei idėja apie kažkokį renginį kyla "iš apačios", svarbu įtikinti vadą, kad dalyvauti gali tik su vienintele sąlygą: jis ten bus eilinis kolega.
- Smagu, jei vadovas į renginį važiuotų ne atskirai su savo automobiliu, o tuo pačiu autobusu su savo darbuotojais.
Reziumė: Jau pačiame pavadinime užkoduota „komandos lipdymas“. Tad labai svarbu, jog visi dalyvautų lygiomis teisėmis.
Įtraukti ar nuspręsti vienam už visus?
- Sunkiausia susigyventi su kritikais, kurie nieko nedaro, o tik bumba, bet jeigu į organizavimą, diskusijas įtraukiama daug kolegų, net kritikų kiekis mažėja. Turbūt pagrindinis uždavinys HR yra išmokti nedaryti visko pačiam, nenuspręsti už kitus, o leisti atsiskleisti tiems, kuriems patinka ir tinka.
Reziumė: Labai svarbu, jog darbuotojams būtų galimybė pasidalinti siūlymais ir idėjomis apie tai, kokio renginio jie nori. Ir jei nepatenkinti pamato, jog kitų idėjos laimėjo, tikėtina, jog naujieną jie priims su mažesniu pasipriešinimu, žinant, jog tai daugumos nuomonė.
Koks turinys labiausiai „veža“?
- Kažkiek paskaitų, kažkiek pramogų. Šis variantas – geriausias.
- Įdomi edukacinė veikla, įdomios lektorių paskaitos ir nebūtinai apie darbą.
- Kai būdavo koks nors sveikatinimo renginys, spa ar pan.
- Labiausiai patiko, kai filmavom filmus ir visi kartu juos žiūrėjom. Toks bendras kūrybinis procesas, kuriame geriausia pažinti kolegas.
- Su baidarėm ar Rusnėj, kur patys organizavome.
- Gal daugiausia pritarimo turėtų sulaukt kažkokia kitiems naudinga veikla, kuri susijusi su socialine atsakomybe, pvz. medelių sodinimas, aplinkos tvarkymas vaikų sanatorijoje, aplinkos tvarkymas ir žaidimų aikštelės įrengimas vaikų namuose...
- Turi sudominti asmeniškai, kad įsitrauktum į šį procesą. Jei nėra wow, man neįdomu.
- Smagūs būdavo renginiai gamtoje – slidinėjimas, žygiai, baidarės.
- Tik savo skyriaus viso savaitgalio susitikimą ir būtinai su visa šeima. Mes iki šiol su kai kuriais bendraujame šeimomis. Susitikimus organizuojame iki šiol ir vis skirtingame regione. Šeštadienis skiriamas to regiono, miesto ar kitų objektų lankymui.
Reziumė. Vienareikšmiško atsakymo nėra, koks renginio turinys geriausias, nes, kaip matome, vyrauja labai įvairūs formatai. Svarbiausia nesugadinti gero turinio ir idėjos aukščiau išvardytoms priežastimis :). Pastebime, jog vis daugiau įmonių įsitraukia į socialinės idėjos įgyvendinimą.
Tai visgi - teambuilding‘as – metų įvykis, ar kankinanti prievolė? Spręsti Jums :)
Na o kol kas, reikės paieškoti kitokių formų, stiprinančių komandą iš vidaus.
Patiko ką užrašėme? Pasidalink!
Įžvalgomis dalinasi Dovilė Paulauskienė